DEVELOPMENT OF ELECTRONIC IDENTIFICATION MEASURES IN THE PUBLIC SECTOR IN LITHUANIA: REALITY, DEMAND AND THE FUTURE.

ELEKTRONINIŲ ATPAŽINTIES PRIEMONIŲ PLĖTRA VIEŠAJAME LIETUVOS SEKTORIUJE: REALYBĖ, PAKLAUSA IR ATEITIS. (Lithuanian)

Purpose—to analyze eIAS implementation reports and development peculiarities; to discuss measures that impede effective implementation of eIAS in Lithuania. Design/methodology/approach—logical and systematic analysis, meta-analysis. Findings—the article discusses the integration and use of eIAS solutions by the public sector in Lithuania. Main findings: 1) eIAS products and services are an integral part of a complex heterogeneous national platform consisting of regulatory, technical, organizational, social and even practical challenges; 2) National environment for eIAS remains underdeveloped for real life usage and promotion in order to reach critical mass applicability; 3) possibility to use different levels of eIAS for public e-Services is vital for the development of e-Government. Research limitations/implications—the general overview reveals implementation challenges and particularities of the eIAS in the public sector of Lithuania. The article does not analyse the exploitation stages of eIAS. Practical implications—the article evaluates regulatory, organizational, social and practical peculiarities of eIAS introduction and use in the public sector in Lithuania. The article forms a basis in order to exploit eIAS products and services more effectively. Originality/Value—offers insight into the eIAS topic and fills the information void of implementation of eIAS solutions in the public sector, as it is not widely analysed in Lithuania. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Straipsnyje nagrinėjamas elektroninės atpažinties, elektroninio tapatumo nustatymo, elektroninio parašo ir su tuo susijusios patikimumo užtikrinimo paslaugos (EANPP) diegimas, kurį vykdo viešasis Lietuvos sektorius. Šių sprendimų diegimas turi būti siejamas su pridėtine verte, kuri suteikiama viešųjų e. paslaugų teikimo platformai, nes dauguma elektroninės valdžios plėtros modelių yra susiję su paslaugos perdavimo galimybe nau dojant IRT technologijas. Svarbu yra įvardinti silpniausias grandis, kurios sudaro kliūtis tolesnei elektroninės atpažinties bei elektroninio tapatumo nustatymo plėtrai Lietuvos viešajame sektoriuje. Apžvelgiamas elektroninio parašo naudojimas uždarose ir atvirose sistemose, taip pat akcentuojami simetrinio ir asimetrinio kodavimo sprendimai, kurie lemia elektroninio parašo technologinį, funkcionalumo, saugos, rizikos ir kaštų lygį. Vertinama elektroninio parašo plėtra, susijusi su teisiniais, strateginiais, organizaciniais ir praktiniais diegimo aspektais, už kuriuos yra atsakingas viešasis sektorius. Lietuvoje elektroninio parašo diegimą neigiamai veikia horizontalus informacinės visuomenės politikos diegimo pobūdis, kai nebuvo numatyta institucija, prižiūrinti šios srities projektų vertikalų diegimą. Straipsnyje aptariami sėkmingai panaudoti elektroninio parašo sprendimai, kuriuos įgyvendinus teikiamos aukščiausio brandos lygio viešosios elektroninės paslaugos (SODRA, Registrų centras, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.). IRT panaudojimo elektroninei atpažinčiai vertė suvokiama kaip sprendimo pridėtinė vertė, kurią interpretuoja technologijos naudotojas, atsižvelgdamas į technologijos suteikiamą naudą – efektyvesnę organizacijos veiklą. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos tarpvalstybinių paslaugų perspektyvą, taip pat pristatomas elektroninio parašo ir su tuo susijusios patikimumo užtikrinimo paslaugos įgyvendinimo modelis, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį šių sprendimų diegimą Lietuvoje. Išvados: a) Lietuvos viešasis sektorius koncentravosi ties sudėtingiausio lygio elektroninio parašo su kvalifikuotu sertifikatu diegimu, o tai reikalauja papildomų strateginių ir vadybinių sprendimų; b) Analizė parodė, kad sudėtingiausio lygio elektroninio parašo sprendimų diegimas Lietuvoje kol kas ne iki galo pasiteisino; c) Atsižvelgiant į tarpvalstybinių viešųjų elektroninių paslaugų kontekstą tikėtina, kad tik elektroninis parašas su kvalifikuotu sertifikatu užtikrins atvirų sistemų ateities poreikius, tačiau tokių technologinių sprendimų diegimas reikalaus ir organizacinių pokyčių. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Social Technologies / Socialines Technologijos is the property of Mykolas Romeris University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)